Stresas – ligų ir ankstyvo senėjimo priežastis

Stresas – ligų ir ankstyvo senėjimo priežastis

Paskelbta: 07.02.2018

Peržiūros: 64

Gyvenimo ritmas tapo itin sparčiu: kasdien siekiame vis geresnių rezultatų, privalome apdoroti didelius kiekius naujos informacijos, dažnai tenka spręsti keblias situacijas. Ištikus nesėkmei ar susidūrus su sunkumais, jaučiame nerimą, tampame irzlūs, pikti, išgyvename. Stresas ima veikti mūsų mintis, dvasinę pusiausvyrą bei kūną. „Mūsų emocinė būklė patiriant stresą yra iš tiesų prasta. Negana to, stresas pasunkina visas mūsų ligas,“ – teigia amerikiečių gydytojas, knygos „Pašalink stresą iš savo gyvenimo“ autorius, streso valdymo programų bei mokymų kūrėjas Jay Winneris.

Ligos ir stresas
Moksliniais tyrimais nustatyta, kad stresas paspartina visas mūsų jau turimas ligas, kadangi jis veikia imuninę sistemą ir net genetiką. Dėl ilgalaikio streso žmonės kenčia nuo virškinimo sutrikimų, astmos, širdies ir kraujagyslių sistemų ligų, priešlaikinio senėjimo bei ankstyvos mirties.
Imunitetas. Stresą patiriančiųjų organizmai greičiau pasiduoda ligoms, jų imuninė sistema silpnesnė. Atlikto eksperimento metu savanoriams į nosį buvo įlašinta viruso. Po to tarp stresą patiriančiųjų susirgo 47 proc., o tarp rečiau su stresu susiduriančiųjų, kur kas mažiau – 27 proc.
Virškinimas. Patiriant stresą organizmas išskiria streso hormonus. Didžiausią įtaką mums daro adrenalinas, noradrenalinas bei kortizolis, kurie kūną paruošia ir perkelia į „kaukis arba bėk“ būseną. Organizmas aprūpinamas dideliu gliukozės, reikalingos energijai gauti, bei deguonies kiekiu, o visos kitos funkcijos (tarp jų ir virškinimas) slopinamos. Patiriant ilgalaikį stresą mūsų virškinimo sistema kenčia, nuolat ją slopinant vystosi dirgliosios žarnos sindromas, kankina rėmuo, gali išsivystyti skrandžio opa.
Astma. JAV ligų kontrolės ir prevencijos centras paskaičiavo, kad nuo 1980 iki 1994 m. sergančiųjų astma suaugusiųjų padaugėjo net 75 proc., o vaikų iki 5 metų net 160 proc. 2009 m. atliktos studijos rezultatai parodė, kad vaikai, gyvenantys miestuose ir tiesiogiai patiriantys ar stebintys stresines situacijas namų aplinkoje, 50 proc. labiau linkę sirgti astma.
Kardiovaskulinės ligos. Kortizolis sutraukia kraujagysles bei padidina kraujo spaudimą, šitaip organizmas greitai ir efektyviai aprūpinamas papildomu deguonimi, kuris reikalingas kaukis arba bėk būsenai. Nuolat patiriant stresą kraujagyslės ima nebeatlaikyti spaudimo, o širdžiai tenka itin didelis krūvis.
Senėjimas. Senstant mūsų chromosomų, kuriose saugoma genetinė informacija, užtikrinanti normalų organizmo funkcionavimą, galai trumpėja. Mokslininkė Elizabeth  Blackburn kartu su kolegomis 2009 m. gavo Nobelio premiją už įrodymą, kad šį procesą spartina stresas. Paprastai kalbant, patirdami stresą greičiau senstame, tad ankstesniame amžiuje susiduriame su vyresnei kartai būdingomis ligomis. Tiriant DNR motinų, kurių vaikai sunkiai, chroniškai serga, buvo nustatyta, kad kasdien patiriamas stresas jas pasendina net 9-17 metų.
Ankstyva mirtis. Ankstyvą mirtį lemia ne mūsų kasdien patiriamas stresas, tačiau jo pasunkintos ligos. Atlikus tyrimus su slaugytojomis ir socialiniais darbuotojais, kurie nuolat rūpinasi sunkiais ligoniais, žmonėmis, priklausančiais socialinės rizikos grupėms, kasdien susiduria su mirtimi, nustatyta, kad ankstyvos mirties rizika tarp šių žmonių didesnė net 63 proc.
Gyvenimas be streso
Išvengti streso sudėtinga, todėl būtina išmokti su tuo susidoroti ir maksimaliai sumažinti jo įtaką gyvenimo kokybei, dvasinei bei fizinei sveikatai.
Pirmasis apie stresą, jo įtaką mūsų dvasinei ir fizinei sveikatai bei būdus, kaip su juo kovoti, pradėjo kalbėti kanadiečių mokslininkas Hansas Selye.
H.Seleye stresą patiriantiems žmonėms rekomendavo sportuoti, daugiau būti gryname ore, daugiau dėmesio skirti savo dvasiniam ugdymui ir stabilumui. [citata]
H. Selye teigia, kad norintieji lengviau išgyventi stresą bei nepasiduoti jo įtakai turėtų:
• nekentėti vienumoje, palaikyti draugiškus santykius su kitais žmonėmis, nebijoti jiems išsipasakoti, pasiguosti;
• nesisieloti dėl dalykų, kurių neįmanoma pakeisti, drąsiai priimti gyvenimo negandas, tačiau joms neteikti didelės reikšmės; nepamiršti pasidžiaugti mažais, kasdieniais dalykais, skirti daugiau laiko sau;
• sveikai maitintis, pakankamai valgyti vaisių ir daržovių, nepasinerti į žalingus įpročius;
• tinkamai pailsėti, išsimiegoti;
• susirasti mėgstamą hobį;
• įsigyti naminį gyvūną;
• mokytis mąstyti pozityviai, ugdyti gerąsias savo savybes.
Paklaustas, kokia situacija žmogaus gyvenimui suteikia daugiausiai streso, H. Selye atsakė: „neturėjimas kuo tikėti.“ Suradę savo gyvenimo tikslą ir prasmę, puoselėdami šiltus santykius su aplinkiniais, leisdami sau pasinerti į mylimus hobius, prisiminę religiją ar tiesiog nustoję save plakti dėl kiekvienos nesėkmės neatsikratysite streso, tačiau išmoksite jį valdyti, būsite sveiki fiziškai ir jausitės ženkliai laimingesni ir ramesni!
Šaltiniai:
http://www.todaysdietitian.com/newarchives/111609p38.shtml
http://www.webmd.com/balance/stress-management/features/10-fixable-stress-related-health-problems
http://knowyourtelomeres.com/What_are_Telomeres.html
http://www.webmd.com/asthma/news/20090722/stress-may-cause-asthma-in-kids