Šlapimo takų infekcijos

Šlapimo organų infekcija – tai ne viena liga, o jų grupė, nes teoriškai, kiek yra organų, tiek gali būti infekcijos rūšių pagal uždegimo vietą. Be to, infekcija gali būti ūminė, lėtinė, besimptomė, nekomplikuota ar komplikuota, susijusi su šlapimo organų anomalijomis, akmenlige ar kitais veiksniais, sudarančiais palankias sąlygas mikroorganizmams patekti ir sukelti uždegimą.

Šlapimo organų infekcija skirstoma pagal lokalizaciją:

• Viršutinių šlapimo organų (inkstų).
• Apatinių šlapimo organų (šlapimo pūslės, prostatos, šlaplės) (pagal pobūdį, priežastį).
• Nekomplikuota, kai ŠOI pažeidžia inkstus, kurių anatomija ir funkcija nepakitusi, ar kitus šlapimo organus, kurių anatomija ar funkcija taip pat nepakitusi.
• Komplikuota, kai yra anatomijos ar funkcijos pokyčių, dažniausiai sukeliančių šlapimo sąstovį (įgimtų anomalijų, akmenligė, navikų, kt.)

Dažniausiai šlapimo takų infekcija yra šlapimo pūslės uždegimas arba cistitas, kuriuo moterys dėl savo anatominių ypatumų serga kelis kartus dažniau nei vyrai. Šlapimo pūslės ir inkstų infekcija nėra pačios pavojingiausios ligos žmogui, tačiau jos reikalauja tam tikro dėmesio. Jų negydant, galima sulaukti ligos pasikartojimų ar rimtų komplikacijų. Inkstų ir šlapimo pūslės uždegimas – tai ligos, susijusios su infekcija. Dažnai pasitaiko tik šlapimo pūslės ar apatinių šlapimo organų uždegimas.

Apatinių šlapimo organų uždegimas

Šlapimo pūslės uždegimas – bene pati nemaloniausia liga. Padažnėja noras šlapintis negausiai bei skausmingai, gali pasireikšti ir bendras silpnumas, pakilti temperatūra. Negydomas šlapimo pūslės uždegimas įsisenėja, pereina į lėtinį ar gali pakilti iki inkstų. Šlapimo pūslės uždegimą skatina ne tik įvairūs peršalimai, bet ir stresas, nusilpęs imunitetas, cukrinis diabetes. Ligos atsiradimą gali sukelti ir prasta higiena. Liga pasikartoja dažniausiai tada, kai organizmas nusilpsta. Kad uždegimas nepasikartotų, reikia vartoti daug skysčių, rūpintis imunitetu ir asmenine higiena.

Viršutinių šlapimo organų uždegimas

Kokiose srityse įvyksta uždegimas, tose sukelia ir skausmus. Pvz. Esant inkstų uždegimui, skausmas gali būti jaučiamas vienoje ar abejose inksto pusėse. Kitas rimtas požymis – karščiavimas, kartais su šaltkrėčiu. Padažnėja skausmingas šlapinimasis su pakitusios spalvos išskyromis – tai pagrindiniai inkstų ligos požymiai, tačiau neretai inkstų ir šlapimo pūslės ligos būna susijusios. Todėl vos tik pajutus šlapimo pūslės uždegimo požymius būtina kuo kruopščiau išgydyti, taip pat stiprinti imunitetą bei saugotis, kad uždegimas nepasikartotų. Yra daug atvejų kai šlapimo takų infekcija išplito iki inkstų.

Bet kokia infekcija dažniausiai iš apačios kyla į viršų. Apie 80% sergančiųjų infekcija pakyla iš apačios į viršų ir tik 20% inkstų uždegimų atsiranda dėl plintančių per kraują ar kitų organų infekcijų. Uždegimas pasiekęs inkstus gali sukelti sierozinį uždegimą, kuris vėliau gali pereiti į žymiai sunkesnį – pūlinį. Toks susirgimas jau reikalauja gydymo ligoninėje.