Jūsų širdžiai

Lietuvoje kasdien per 70 žmonių miršta nuo širdies ir kraujagyslių ligų: koronarinės širdies ligos, insulto, infarkto. Tai keliskart daugiau nei išsivysčiusiose pasaulio šalyse. Šios ligos pakerta darbingiausio amžiaus žmones. Lietuva pagal šiuos skaudžius rodiklius lenkia netgi kaimynines Baltijos šalis.

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) teigia, kad beveik 90 proc. visų širdies ir kraujagyslių sistemos ligų galima užkirsti kelią koreguojant gyvenimo būdą bei mitybą.

Skaudžiausiai kerta dislipidemija

Išeminė širdies liga – tai dažniausia liga ir mirties priežastis Lietuvoje bei pasaulyje. Daugiau serga vyrai (56 proc.), tačiau nuo šios ligos daugiau miršta moterų (64 proc.; vyrų – 45 proc.). Dažniausiai serga žmonės nuo 25 metų. Tikimybė susirgti miokardo infarktu 25–35 m. vyrams yra 3 kartus didesnė nei moterims, 36–49 m. vyrams – 1,7 karto didesnė nei moterims. Vyresnėms nei 50 m. moterims ši grėsmė susilygina su vyrų, nes po menopauzės jų jau nebesaugo moteriški hormonai – estrogenai. Vaikai šia liga neserga, tačiau aterosklerotinių plokštelių galima aptikti jau pirmaisiais gyvenimo metais.

Širdies ir kraujagyslių ligos paliečia vis jaunesnius asmenis ir nusineša pernelyg daug darbingo amžiaus žmonių gyvybių Lietuvoje, palyginti su tokiomis šalimis kaip Švedija, Suomija, Šveicarija, JAV, kuriose dėl sėkmingai vykdomų pirminės ir antrinės prevencijos programų šie skaičiai mažėja.

Lietuvoje vykdoma širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos programa, skirta nustatyti širdies ir kraujagyslių ligų grėsmėms 40–55 m. vyrams ir 50–65 m. moterims. Beveik pusė tiriamų žmonių yra nutukę, mėgsta pernelyg sūrų maistą. Per 60 proc. pagal programą tikrinamų žmonių diagnozuojama dislipidemija – padidėjusi cholesterolio koncentracija kraujyje. Tai yra pagrindinis išsivysčiusių šalių gyventojų širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnys. Lietuviai pagal šiuos rodiklius pirmauja Europoje. Be to, moksliniai tyrimai liudija, kad lietuviai net ir pagal pastangas tvarkyti kraujo riebalus – lipidus, cholesterolį, trigliceridus ir kt. – užima paskutinę vietą. Tirtos pacientų grupės cholesterolio kiekio kraujyje vidurkis – 6 mmol/l, o jis neturėtų viršyti 5 mmol/l. Jeigu žmogus turi daug rizikos veiksnių ar jau serga išemine širdies liga, šis skaičius neturėtų viršyti 4,5 mmol/l. Specialistų nuomonė vienareikšmė: dislipidemiją, dėl kurios dažnai kaltas ir mūsų pomėgis valgyti tradicinius riebius patiekalus (ypač kiaulienos), būtina kontroliuoti ir gydyti. Kraujo riebalų ir kraujospūdžio norminimas padėtų išvengti tokių skaudžių pasekmių kaip infarktas ar insultas.

Širdies ir kraujagyslių ligas sukelia ne tik dislipidemija, bet ir aukštas kraujospūdis, kuris žaloja kraujagysles, padidina širdies darbo krūvį, silpnina širdies raumenį. Kraujo spaudimą galima kontroliuoti sportuojant, atsisakius žalingų įpročių, vengiant streso, valgant sveiką maistą, pakankamai ilsintis. Kiti rizikos veiksniai yra rūkymas, cukrinis diabetas, amžius, paveldimumas ir lytis. Vyrai patiria daugiau rizikos susirgti infarktu arba insultu nei moterys. Vyresniame amžiuje, po moterų menopauzės, ta rizika susilygina. Dar vienas vis labiau sergamumą bei mirštamumą nuo šių ligų lemiantis veiksnys – nutukimas, kuris pastaruoju metu sparčiai plinta.

Iš ko sudaryta aterosklerotinė plokštelė?

Išeminės širdies ligos priežastis – širdies kraujagyslių užsikimšimas iš aterosklerotinių plokštelių susidariusiu trombu. Širdies raumuo, kuris susitraukinėdamas varinėja kraują po visą organizmą, maisto medžiagas ir deguonį gauna iš vainikinių kraujagyslių. Esant greitai kraujotakai ir medžiagų apykaitai, dėl neteisingo gyvenimo būdo širdies kraujagysles dažnai pažeidžia aterosklerozė, kurios priežastis – mažo tankio cholesterolio lipoproteinų frakcijos, gebančios prasiskverbti pro kraujagyslės sienelę, joje sukurti kolonijas ir ją „išpurenti“. Dėl prisijungusių kalcio druskų ji pasidaro trapi ir nuo menko pažeidimo gali atitrūkti. Prie tokio atitrūkusio darinio prisijungus trombocitams, uždegiminiams baltymams, imuninėms ląstelėms, susidaro trombas, galintis užkimšti vainikines kraujagysles. Taip atsitikus, širdies raumeniui ima trūkti deguonies, jis nebegali varinėti kraujo. Žmogus miršta nuo išeminės širdies ligos. Jeigu toks atitrūkęs trombas pasiekia galvos smegenų kraujagysles, įvyksta insultas.

„Gerasis“ ir „blogasis“ cholesterolis

Kas nulemia aterosklerotinių plokštelių susidarymą? Pagrindinė priežastis – klaidinga gyvensena, netinkama mityba. Ne veltui sakoma, kad kelią į sunkią ligą neretai žmogus nusitiesia... šaukštu. Daug cholesterolio turinčio ir ypač kepto maisto (sviesto, kiaušinių, pieno baltymų, riebios mėsos, rafinuoto aliejaus, išskyrus alyvuogių), vartojimas, rūkymas (nikotinas pažeidžia kraujagysles), mažas fizinis krūvis, nutukimas (širdis turi dirbti dvigubą darbą ir jai reikia daugiau deguonies) ir stresas verčia kraujagysles nuolat spazmuoti.

Iš esmės viskas, ką gamina organizmo sistemos, yra reikalinga. Tiek didelio, tiek mažo tankio lipoproteinai ir trigliceridai dalyvauja įvairiuose biocheminiuose organizmo procesuose, fermentų, hormonų gamyboje, medžiagų apykaitos ir kituose procesuose. Yra nustatytos jų vidutinės normos, rodančios, kad organizmo procesai nesutrikdyti ir vyksta normaliai. Norint tai išsiaiškinti, pakanka atlikti lipidogramą – išsamų keturių organizmo riebalų tyrimą, kuris parodo bendrą cholesterolio, didelio tankio (DTL), mažo tankio (MTL) cholesterolio ir trigliceridų kiekį kraujyje. Lipidogramą rekomenduojama atlikti: sulaukus 20-ies – kas 5 metus, sulaukus 30-ies – kas metus; jei šeimoje yra sergančiųjų širdies ir kraujagyslių ligomis, žmogus turi antsvorio, lipidogramą rekomenduojama atlikti kartą per metus. Išsiaiškinus, jog cholesterolio kiekis sutrikęs, būtina imtis priemonių jam sureguliuoti ir tirtis bent 2 kartus per metus!
Svarbu prisiminti, jog norint tikslių tyrimo rezultatų prieš atliekant lipidogramą būtina 12–14 val. nevalgyti!

Jei žmogus neserga širdies ir kraujagyslių ligomis arba diabetu, lipidų tyrimas yra vertinamas pagal šias normas: bendras cholesterolio kiekis turi būti mažesnis nei 5 mmol/l; „blogojo“ cholesterolio (MTL) kraujyje turėtų būti mažiau nei 3 mmol/l, o „gerojo“ (DTL) vyrai turėtų turėti daugiau nei 1,0 mmol/l; moterys – daugiau nei 1,2 mmol/l. Kodėl pastarasis vadinamas „geruoju“? Nes jį gamina mūsų kepenys, o jo paskirtis – paimti iš periferinių audinių cholesterolį ir neleisti jam kauptis arterijų sienelėse. Trigliceridų (laisvųjų kraujo riebalų) turėtų būti mažiau nei 1,7 mmol/l. Pagal laboratorinių tyrimų duomenis gydytojas pataria pacientui, kaip toliau gyventi ir maitintis, kad būtų galima išvengti nepageidaujamų padarinių – infarkto arba insulto.