Cholesterolis – priešas ar draugas?

Cholesterolis – priešas ar draugas?

Paskelbta: 28.11.2017

Peržiūros: 166

Cholesterolis – medžiaga panaši į riebalus – būtina mūsų organizmui. Tačiau šiuolaikinis žmogus valgo vis daugiau pusfabrikačių, gyvūninės kilmės ir kitų žalingų produktų, kuriuose gausu cholesterolio. Per dideli cholesterolio kiekiai kenkia mūsų sveikatai, gali sukelti aterosklerozę, ypač cholesterolis pavojingas jau sergantiems širdies ir kraujagyslių ligomis.

Kuo cholesterolis naudingas?

Cholesterolis viena iš daugybės medžiagų, kurios būtinos mūsų organizmui. Jis yra viena iš ląstelių statybinių medžiagų, dalyvauja vitamino D, tulžies rūgščių ir hormonų sintezavimo procesuose, svarbus jis ir smegenų bei nervų sistemos ląstelėms.

Mūsų organizmas pats sugeba pasigaminti apie 75 % reikiamo cholesterolio kiekio, todėl tik mažą dalį jo turime gauti su maistu. Be to, net jei su maistu gauname per mažai cholesterolio, organizme jo nepristinga, nes suaktyvėja jo gamyba. Per dieną sveikam žmogui rekomenduojama suvartoti ne daugiau nei 300 mg.

Taigi vos išgirdus žodį „cholesterolis“ nereikėtų krūpčioti, tačiau būtina suprasti, kad dažniausiai jo suvartojame per daug, o tai tikrai nėra naudinga mūsų sveikatai.

 

Cholesterolis organizme

Cholesterolis netirpus vandenyje, todėl jį po organizmą išnešioja specialūs baltymai. Kraujo plazmoje baltymai susijungia su cholesteroliu ir trigliceridais, iš jų susiformuoja įvairaus tankio lipoproteinai. Dažniausiai kalbama apie mažo tankio (MTL) ir didelio tankio lipoproteinus (DTL). Kartais DTL vadinamas geruoju cholesteroliu, nes mažina MTL koncentraciją kraujyje. O MTL vadinamas bloguoju, kadangi jis įsiskverbia į kraujagyslių sieneles. Be to, kartu su kitomis medžiagomis jis gali suformuoti plokšteles, kurios siaurina kraujagyslės spindį, todėl gali išsivystyti aterosklerozė. Todėl labai svarbu, kad DTL cholesterolio niekada netrūktų, o MTL neviršytų nustatytų normų ribų.

Pasak Lietuvos širdies asociacijos, sveiko žmogaus kraujyje cholesterolio turi būti iki 5 mmol/l ( MTL iki 3 mmol/l, o DTL iki 1.2 mmol/l, likusi dalis – trigliceridai).

Kas nutinka, kai kraujyje padaugėja cholesterolio?

Hipercholisterinemija – cholesterolio kiekio padidėjimas – nėra liga, tačiau gali būti daugelio ligų priežastis. Cholesterolio koncentracija per dieną nepadidėja, tai ilgas procesas, kurio labai ilgai žmogus nė nejunta. Tiesa, dėl cholesterolio padidėjimo sukeltų kraujagyslių pokyčių, gali ištikti dusulys, pilvo ir krūtinės skausmas, būdingas antsvoris ir blužnies padidėjimas. Tačiau vienintelis būdas sužinoti, ar cholesterolio nėra per daug – kraujo tyrimai, todėl rekomenduojama juos atlikti profilaktiškai visiems suaugusiems žmonėms, o ypač sergantiems širdies ir kraujagyslių ligomis.

Per didelis cholesterolio kiekis itin pavojingas žmonėms, sergantiems minėtomis ligomis, kadangi iš MTL ir kitų medžiagų susidariusios plokštelės kenkia kraujagyslėms, mažina jų spindį, taigi vystosi nepagydoma liga – aterosklerozė. Dėl šios ligos pablogėja organizmo aprūpinimas krauju ir jo pernešamomis medžiagomis. Laiku nesustabdytos aterosklerozės pasekmės itin skaudžios – žmogų gali ištikti insultas arba miokardo infarktas.

 

Kas daro įtaką cholesterolio koncentracijai kraujyje?

Daug veiksnių lemia cholesterolio kiekį kraujyje. Dalis jų, pavyzdžiui, paveldimumas, sutrikęs cholesterolio pašalinimas iš organizmo bei kepenų, inkstų ar kitos ligos, nuo mūsų nepriklauso arba priklauso labai mažai, kitus veiksnius galime kontroliuoti. Bene didžiausią įtaką daro mūsų gyvenimo būdas, t. y. fizinis aktyvumas, alkoholio ir tabako gaminių vartojimas, nutukimas. O pats svarbiausias veiksnys – mityba. Kuo daugiau vartojame gyvūninės kilmės produktų, tuo didesnė tikimybė, kad cholesterolio kiekis padidės bei kad MTL ir DTL cholesterolio santykis kraujyje nebus normalus.

 

Kaip išvengti cholesterolio?

Sveika subalansuota mityba yra pagrindinis būdas išvengti per didelio cholesterolio suvartojimo. Reikėtų saikingai vartoti produktus, turinčius itin daug cholesterolio, t. y. majonezo, ikrų, kiaušinio trynių. Didelę dalį kasdieniame racione turėtų užimti produktai neturintys arba turintys labai mažai cholesterolio, t. y. daržovės, vaisiai, grūdai ir grudų produktai, riešutai, neriebi mėsa, pienas, jogurtas, duona, žuvis ir t. t. Taip pat labai svaru vartoti pakankamai skysčių, geriausia vandens, taip pat naudinga ir žalioji arbata.

Sveika mityba duoda geriausių rezultatų tada, kai yra derinama su sveiku gyvenimo būdu. Todėl norintiems būti sveikiems, išvengti ne tik cholesterolio kiekio padidėjimo, bet ir daugelio kitų ligų, rekomenduojama nerūkyti bei reguliariai mankštintis.

Jūsų širdžiai
28.11.2017

Jūsų širdžiai

Lietuvoje kasdien per 70 žmonių miršta nuo širdies ir kraujagyslių ligų: koronarinės širdies ligos, insulto, infarkto. Tai keliskart daugiau nei išsivysčiusiose pasaulio šalyse. Šios ligos pakerta darbingiausio amžiaus žmones. Lietuva pagal šiuos skaudžius rodiklius lenkia netgi kaimynines Baltijos šalis.

Skaityti daugiau
Peržiūros: 577