5 dažniausi mitai apie regėjimą

5 dažniausi mitai apie regėjimą

Paskelbta: 17.09.2018

Peržiūros: 12

Regėjimas yra svarbiausias mūsų pojūtis. Tačiau yra daugybė mitų apie regėjimą, kurie perduodami iš kartos į kartą…

1 mitas: dažnas televizoriaus žiūrėjimas kenkia akims.
Faktai: televizijos žiūrėjimas nesukelia jokių rimtų regėjimo problemų. Šiuolaikiniai skystųjų kristalų (LCD) ekranai, palyginus su senoviniais televizoriais, neskleidžia jokių kenksmingų spindulių, nors daug žmonių vis dar mano kitaip. Tačiau visada svarbu laikytis dviejų pagrindinių taisyklių: televizorių žiūrėti iš didesnio nei 2 m atstumo, o kambaryje be jo būtinai įjungti dar kokį nors šviesos šaltinį.
 
2 mitas: skaitymas esant prastam apšvietimui kenkia akims.
Faktai: kaip manote, ar seniau, kai žmonės apšvietimui naudojo aliejines ar dujines lempas, buvo skaitoma tik dienos šviesoje? Jeigu skaitome prietemoje ar esant nepakankamam apšvietimui, regėjimas dėl to nepablogėja. Tačiau tai gali labai išvarginti akis arba sukelti jų skausmą.
 
3 mitas: visiems, dirbantiems kompiuteriais, galiausiai vis tiek prireikia nešioti akinius.
Jeigu kelias valandas per dieną dirbate su kompiuteriu, greičiausiai jūsų akys pavargs ir pradės perštėti. Šiuo atveju kaltininkas – nepakankamas mirksėjimas. Paprastai sumirksime 15–20 kartų per minutę ir mirksėjimas sudrėkina, išvalo ir atgaivina akis. O kai dirbame kompiuteriu, mirksime maždaug 6 kartus per minutę ir dėl to akys pradeda perštėti bei greitai pavargsta. Tačiau tai nesukelia jokių regėjimo problemų, pavyzdžiui, nedidina trumparegystės rizikos.
 
4 mitas: jeigu dėvime akinius, akys pradeda tinginiauti.
Faktai: ar kartkartėmis nusiimate akinius, kad akys šiek tiek pailsėtų arba kad šiek tiek jas pamankštintumėte? To daryti nebūtina – akinių nešiojimas neblogina mūsų regėjimo. Netgi priešingai, kai nusiimate akinius, jūsų akys gali netgi greičiau pavargti, nes jos dar labiau įsitempia, kai regėjimas nebėra koreguojamas akiniais.
 
5 mitas: jei valgysi daug morkų, matysi kaip erelis.
Faktai: ar vaikystėje tėvai ir jums žadėjo, kad „jeigu valgysi morkų, nereikės nešioti akinių“? Nors tėvai tikrai linki tik gero, morkų valgymas neturi jokio ryšio su regėjimo sutrikimais. Visgi morkas į mitybą reikėtų įtraukti, nes jos yra vitamino A šaltinis, kuris reikalingas sveikoms akims ir geram regėjimui palaikyti. Mūsų organizme vitaminas A pagaminamas iš tam tikrų karotenoidų (tokių kaip β karotenas), kurie veikia kaip vitamino A provitaminai. Karotenoidų grupei taip pat priskiriamas liuteinas arba zeaksantinas – medžiagos, užpildančios žmogaus akies tinklainę. Jų daugiausia randama lapinėse daržovėse (pvz., špinatuose), vaisiuose, pilnagrūdžiuose maisto produktuose ar kiaušinio trynyje. Maisto papildų su liuteinu ir zeaksantinu, kartu su kitomis maistinėmis medžiagomis, tokiomis kaip cinkas, kuris irgi būtinas mūsų akims, galima laisvai įsigyti vaistinėse ar elektroninėse parduotuvėse.